Sukūrėme ją, nes jos mums reikėjo.
Keelvy nepradėjo nuo produkto. Ji pradėjo kaip vidinė dviejų prekės ženklų sistema — tų, kurie gamina fizinius daiktus ir parduoda juos keliose rinkose. Ji atsirado todėl, kad tokio dydžio įmonei rinkoje niekas netiko.
Įrankiai buvo arba žaisliukai, arba projektai.
Vienoje pusėje — draugiški įrankiai, kurių kiekvienas atliko ketvirtadalį darbo: parduotuvė, žinanti kainas, bet ne savikainą; aplankas, laikantis nuotraukas, bet nieko nežinantis apie prekes; lentelė, žinanti abu dalykus ir nesakanti niekam.
Kitoje — tikros sistemos, galinčios aprašyti viską: po šešių mėnesių diegimo, su konsultantu pagal sutartį ir programuotoju kiekvienam pakeitimui, kurio niekas nenumatė. Abu atsakymai daro prielaidą, kad įmonė arba neturi veiklos, arba turi jai skyrių. Augantis prekės ženklas nėra nei viena, nei kita.
Taigi katalogas būdavo suvedamas du kartus, prekės savikaina buvo spėjimas su antkainiu viršuje, o žmogus, žinantis, kur kas yra, tapdavo vienintele silpna grandimi. Tokia įmonė buvome mes, ir tokiai įmonei kūrėme.
Keturios taisyklės, kurių nesulaužėme.
Aprašyta vieną kartą, kitaip nesiskaito
Prekė aprašoma vieną kartą. Jei tą patį faktą reikia antroje vietoje, ji skaito jį iš prekės. Ji nelaiko kopijos, kuri gali nuklysti.
Niekas netrinama visam
Archyvuojame, o ne triname, ir saugome istoriją, kas ką pakeitė, su ankstesne reikšme šalia. Sistema, kurios negali atsukti, yra sistema, kurios žmonės bijo.
Nuobodžioji dalis sukasi pati
Bet kuri sistema veikia tol, kol kas nors turi laiko ja rūpintis — būtent tai jas ir užmuša. Savikaina persiskaičiuoja, kainos seka taisyklę, papildymai ateina paruošti.
Jokio diegimo projekto
Užsiregistruoji, importuoji sąrašą, su kuriuo jau dirbi, ir visas apmokymas — viena popietė. Ekranas, kuriam reikia instrukcijos, yra mūsų broko ženklas.
Du prekės ženklai, kiekvieną darbo dieną, dar prieš ją parduodant.
Kiekvienas ekranas atsirado todėl, kad kažkam jo prireikė antradienio rytą — o ne todėl, kad jis pasirodė funkcijų palyginime. Būtent todėl prekės ženklo katalogas ir jo nuotraukos sėdi šios sistemos centre, o ne prisukti prie buhalterinės programos šono.
Maži, tiesūs ir atsakingi.
Nėra nei pardavimų skyriaus, nei partnerių tinklo. Kai parašai, pasieki žmogų, galintį pakeisti produktą. Kai ko nors trūksta, pasakome, kad trūksta — o tokio įpročio korporatyvinis tiekėjas sau leisti negalėtų.
Verčiau turėsime tūkstantį ženklų, mokančių sąžiningą kainą, nei penkiasdešimt, su kuriais deramasi. Tas sprendimas formuoja visa kita: kainą, diegimo mokesčio nebuvimą ir tai, kad viską gali pasiruošti su mumis apskritai nesikalbėdamas.